Kai kompiuteris pradeda švilpti kaip arbatinukas
Vasaros karščiai, dulkėti butai ir senėjanti technika – tai klasikinis receptas tam, kad kompiuteris pradėtų elgtis keistai. Staiga užsijungia ventiliatorius visu pajėgumu, ekranas užšąla, sistema perkrauna save be jokio įspėjimo. Šiaulių gyventojai su šia problema susiduria ne rečiau nei kiti Lietuvos miestų gyventojai, tačiau ne visi žino, kur kreiptis ar ką daryti patiems, kol technika galutinai neišleido dvasios.
Perkaitimas – tai ne tik nepatogumas. Tai rimtas signalas, kad kažkas viduje negerai, ir jei ignoruosite šiuos ženklus, rizikuojate prarasti ne tik duomenis, bet ir pačią įrangą. Procesoriaus ar vaizdo plokštės gedimas dėl perkaitimo dažniausiai reiškia brangų remontą arba naują pirkinį.
Kaip suprasti, kad problema tikrai yra perkaitimas
Prieš bėgant į servisą, verta pačiam nustatyti, ar problema tikrai susijusi su temperatūra. Laimei, tam nereikia jokių specialių žinių – pakanka kelių nemokamų programų.
HWMonitor arba Core Temp – tai programos, kurias galima atsisiųsti per kelias minutes ir iš karto pamatyti, kokia temperatūra šiuo metu yra procesoriuje, vaizdo plokštėje ir kituose komponentuose. Normalios darbo temperatūros paprastai atrodo taip:
- Procesorius ramybės būsenoje – 30–50°C
- Procesorius apkrovos metu – iki 80–85°C (kai kuriems modeliams iki 90°C)
- Vaizdo plokštė žaidimų metu – iki 85°C
- Kietasis diskas – iki 50°C
Jei matote, kad procesorius ramybės būsenoje rodo 70°C, o atidarę naršyklę su keliais skirtukais jis šokteli iki 95–100°C – tai aiškus ženklas, kad kažkas negerai. Tokiu atveju sistema dažnai pradeda „throttling” – sąmoningai lėtina save, kad nesudegintų komponentų. Tai paaiškina, kodėl kompiuteris staiga tampa lėtas net ir nesudėtingoms užduotims.
Kiti simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: spontaniškas perkrovimas, mėlynas mirties ekranas (BSOD), artefaktai ekrane žaidžiant žaidimus, arba tiesiog labai garsus ventiliatoriaus darbas net ir tada, kai nieko ypatingo nedarote.
Kodėl Šiauliuose ši problema ypač aktuali
Galima pagalvoti – na, perkaitimas tai universali problema, kodėl čia kalbėti apie konkretų miestą? Tačiau yra keletas aspektų, kurie daro Šiaulius šiek tiek specifinius.
Pirma, nemažai Šiaulių gyventojų gyvena senesnės statybos daugiabučiuose, kur ventiliacija patalpose nėra ideali. Vasarą tokiuose butuose temperatūra gali siekti 28–32°C, o tai jau yra kritinė aplinka kompiuteriui, kuris ir taip generuoja šilumą. Kai aplinkos temperatūra aukšta, aušinimo sistema tiesiog nebegali efektyviai atlikti savo darbo.
Antra, Šiauliuose, kaip ir daugelyje Lietuvos miestų, yra daug privačių namų su rūsiais ar pusrūsiais, kur žmonės dažnai įrengia darbo vietas. Drėgna aplinka ir dulkės tokiose patalpose greitai užkemša kompiuterio ventiliacijos angas.
Trečia – ir tai galbūt svarbiausia – Šiauliuose veikia nemažai smulkaus verslo įmonių, kurios naudoja senesnius kompiuterius su pasenusia programine įranga. Tokia technika jau ir taip dirba ties savo ribomis, o papildomas perkaitimas ją greitai sugriauna.
Ką galite padaryti patys namuose
Gera žinia – nemažą dalį perkaitimo problemų galima išspręsti patiems, be jokių specialių įrankių ar žinių. Blogoji žinia – reikia šiek tiek drąsos atidaryti kompiuterio korpusą.
Išvalymas nuo dulkių. Tai pirmasis ir dažnai vienintelis žingsnis, kurio reikia. Kompiuteriai, ypač stacionarūs, per metus surenka neįtikėtiną kiekį dulkių. Dulkės ant radiatoriaus ar ventiliatoriaus veikia kaip izoliacija – šiluma nebegali išsisklaidyti. Imkite suspausto oro balionėlį (parduodamas elektronikos parduotuvėse už 5–8 eurus) ir išpūskite dulkes iš visų kampų. Darykite tai lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje, nes dulkių bus daug.
Termopasta. Tai specialus laidus šilumą junginys tarp procesoriaus ir aušintuvo. Laikui bėgant ji išdžiūsta ir praranda savo savybes. Paprastai rekomenduojama ją keisti kas 3–5 metus. Nauja termopasta kainuoja apie 5–15 eurų, o jos pakeitimas, jei nesate visiškai naujokas, užtrunka 20–30 minučių. Populiariausi pasirinkimai – Arctic MX-4 arba Thermal Grizzly Kryonaut.
Ventiliatoriaus patikrinimas. Kartais ventiliatorius tiesiog nustoja normaliai suktis – gal guoliai susidėvėjo, gal kabelis šiek tiek atsilaisvino. Atidaryti korpusą ir vizualiai patikrinti, ar visi ventiliatoriai sukasi, yra visiškai nesudėtinga.
Kompiuterio padėtis. Tai skamba trivialiai, bet labai svarbu. Stacionarus kompiuteris neturėtų stovėti uždarytoje spintelėje be ventiliacijos. Nešiojamas kompiuteris neturėtų gulėti ant lovos ar sofos – minkštas paviršius užkemša apatines ventiliacijos angas. Naudokite specialų stovelį arba bent jau kietą paviršių.
Kada reikia kreiptis į specialistus Šiauliuose
Yra situacijų, kai namų sprendimai nebepadeda arba kai geriau nerizikuoti ir patikėti darbą profesionalams. Tai ypač aktualu, jei:
Kompiuteris vis tiek perkaista po valymo ir termopastos keitimo. Tai gali reikšti, kad pats aušintuvas yra per silpnas arba sugadintas, kad reikia papildomų korpuso ventiliatorių, arba kad pats procesorius ar vaizdo plokštė turi defektų.
Nešiojamo kompiuterio atveju situacija sudėtingesnė – ten vidinė struktūra daug kompaktiškesnė, ir neteisingai išardžius galima sugadinti lankstų kabelį ar kitus komponentus. Nešiojamų kompiuterių aušinimo sistemų valymas ir termopastos keitimas tikrai reikalauja šiek tiek patirties.
Šiauliuose veikia keletas patikimų kompiuterių servisų. Renkantis servisą, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus: ar jie duoda garantiją atliktam darbui, ar aiškiai įvardija kainą prieš pradedant remontą, ar turi realių atsiliepimų internete. Standartinis nešiojamo kompiuterio aušinimo sistemos valymas su termopastos keitimu Šiauliuose paprastai kainuoja 20–40 eurų – jei kažkur siūlo už 10 eurų, verta paklausti, ką tiksliai įeina į tą kainą.
Taip pat galite paklausti pažįstamų – Šiauliuose, kaip ir bet kuriame ne per didelame mieste, rekomendacijos iš lūpų į lūpas dažnai yra patikimiausias būdas rasti gerą specialistą.
Nešiojamų kompiuterių specifika – atskiras galvos skausmas
Nešiojami kompiuteriai perkaista dažniau nei stacionarūs, ir tai nėra atsitiktinumas. Jų aušinimo sistema yra suprojektuota kompaktiška, su minimaliu oru cirkuliuojančiu tūriu. Vienas plaukas arba nedidelė dulkių sankaupos ant vamzdelio, per kurį teka šiluma, gali drastiškai pabloginti aušinimą.
Ypač jautrūs perkaitimui yra senesnių kartų „gaming” nešiojamieji kompiuteriai – tie, kurie buvo parduodami 2015–2019 metais. Jų vaizdo plokštės ir procesoriai generuoja daug šilumos, o aušinimo sistemos po kelių metų naudojimo nebespėja jos pašalinti.
Praktinis patarimas: jei turite nešiojamą kompiuterį, kuris jau kelerius metus naudojamas intensyviai, ir pastebite, kad jis karštas net ir žiūrint vaizdo įrašus – nelauk, kol sistema pradės perkraudinėtis. Profilaktinis valymas ir termopastos keitimas yra daug pigesnis sprendimas nei vėliau keisti sugadintą procesorių ar vaizdo plokštę.
Dar vienas dalykas, kurį dažnai ignoruoja nešiojamų kompiuterių savininkai – programinės įrangos optimizacija. Kartais foniniai procesai, virusai ar netinkamai sukonfigūruotos programos apkrauna procesorių 100%, ir jis perkaista ne dėl fizinių problemų, o dėl programinių. Patikrinkite užduočių tvarkytuvą (Task Manager) – jei koks nors procesas nuolat naudoja 50–80% procesoriaus galios be aiškios priežasties, tai taip pat gali būti perkaitimo šaltinis.
Prevencija: kaip išvengti problemų ateityje
Kaip ir su sveikata – geriau užkirsti kelią nei gydyti. Kompiuterio perkaitimo prevencija nėra sudėtinga, tačiau reikalauja minimalios disciplinos.
Dulkių valymas turėtų tapti reguliaria rutina – bent kartą per metus, o jei namuose yra gyvūnų (ypač kačių ar šunų), tai kas 6 mėnesių. Gyvūnų plaukai yra tikras kompiuterio priešas – jie kaupiasi ventiliatoriuose ir radiatoriuose greičiau nei bet kas kitas.
Stebėkite temperatūras. Tai nereikia daryti kiekvieną dieną, bet kartą per mėnesį paleisti HWMonitor ir pažiūrėti, ar viskas normalu – tai užima 2 minutes ir gali išgelbėti jūsų kompiuterį.
Jei dirbate su resursus reikalaujančiomis programomis – vaizdo montavimu, 3D modeliavimu, žaidimais – pagalvokite apie papildomus korpuso ventiliatorius. Jie kainuoja 10–20 eurų už vienetą ir gali ženkliai pagerinti oro cirkuliaciją.
Vasarą, kai patalpos temperatūra aukšta, galite naudoti oro kondicionierių arba bent jau ventiliatorių, nukreiptą į kompiuterio pusę. Tai gali atrodyti juokingai, bet 5–10 laipsnių žemesnė aplinkos temperatūra realiai sumažina komponentų temperatūrą.
Kai termometras rodo per daug – ką daryti čia ir dabar
Tarkime, šiuo metu jūsų kompiuteris perkaista ir jūs nežinote, ką daryti. Keletas greitų veiksmų, kurie gali padėti išvengti gedimo:
Pirma, išjunkite visas nereikalingas programas. Kuo mažiau apkrova – tuo mažiau šilumos generuoja procesorius. Uždarykite naršyklės skirtukus, sustabdykite atsisiuntimus, išjunkite žaidimus.
Antra, patikrinkite, ar ventiliacijos angos neuždengtos. Jei kompiuteris stovi spintelėje – atidarykite spintelės dureles arba ištraukite kompiuterį.
Trečia, jei temperatūra vis tiek kyla – tiesiog išjunkite kompiuterį ir leiskite jam atvėsti 15–20 minučių. Tai nėra kapituliacijos ženklas, tai protingas sprendimas, kuris gali išgelbėti jūsų duomenis.
Ketvirta, kai kompiuteris atvės – prieš vėl jį įjungdami, pažiūrėkite, ar galite bent jau išvalyti ventiliacijos angas iš išorės. Kartais to pakanka kaip laikinos priemonės.
Ir penkta – nelauk. Jei problema kartojasi, kreipkitės į specialistą. Kiekvienas perkaitimo epizodas trumpina komponentų gyvenimą, ir tai kumuliacinis procesas – kuo daugiau kartų perkaista, tuo greičiau gedimas tampa neišvengiamas.
Šiauliai, technika ir protas – trumpas apibendrinimas be banalybių
Kompiuterio perkaitimas nėra lemtis ir nėra priežastis iš karto bėgti pirkti naujo. Dažniausiai tai sprendžiama paprastai – dulkių valymas, termopastos keitimas, tinkama kompiuterio padėtis. Šiaulių gyventojai turi pakankamai galimybių tiek patiems susitvarkyti su problema, tiek rasti gerą specialistą, kuris tai padarys už protingą kainą.
Svarbiausia – neignoruoti signalų. Kompiuteris, kuris pradeda elgtis keistai, karštas liesti, garsiai ūžia ar staiga perkraunasi, kalba jums aiškia kalba. Klausykitės jo. Technikos priežiūra – tai ne tik pinigų taupymas, bet ir nervinių ląstelių išsaugojimas tą dieną, kai svarbus dokumentas dingsta kartu su sugadinta kietojo disko plokštele.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti: net ir geriausiai prižiūrima technika sensta. Jei jūsų kompiuteris jau vyresnis nei 7–8 metai ir perkaitimo problemos kartojasi nepaisant visų pastangų – galbūt laikas rimtai pagalvoti apie atnaujinimą. Bet tai jau kita istorija.
